parinkti

pariñkti, pàrenka, -o tr. K; Q47 1. kiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko Ds. Tai pavasarį eina parinkt uogų Pb. Marytė gal pariñks bulves Pc. Einam vieną krestį pariñkti [uogų] LKT111(Kltn). | refl. tr. M, DŽ, Mšk: Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos Dgč. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit Ds. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų Smal. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam Dgč. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ Lzd. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt Skr. Kiaulikei lapų pasìrenku i pasipjaustau Vdk. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot BsPIV211. Pasiriñk da bulvelių Upt. 2. Dg, Pls, Dbč vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka Šr. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko Ad. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt! Lp. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles Asv. Pariñk varpas nuo žemės J. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks BsO44. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles KrvD300. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti CI166. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai Kli. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant V.Krėv. | prk.: Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius (ps.) Rod. | refl. tr., intr.: Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa LTR(Ad). Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda (ps.) Dv. Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos) Vlk. ║ Grv važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklon Švnč. 3. suėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka Rdš. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo Mrk. | refl. tr.: Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasìrenka: a jie lapą, a jie žolę Jrb. 4. iš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų Strn. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt rš. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik Slm. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti V.Myk-Put. | Parenku (kopinėju) bites Sut. | refl. tr.: Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti V.Bub. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti Plt. ║ refl. Pln, Grd, Krš, Vkš, Skd prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas Sg. Ejo pasirinkdamà nū žmonių Akm. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti Trg. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings Pj. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasìrenku Upt. 5. kiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams Rm. | refl. tr.: Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksim Srv. 6. sušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė Smal. Visus buvo pariñkę ir panuvarę Lz. ║ suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks Lz. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñko Arm. 7. įstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenka Sb. 8. įstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja] Krš. 9. nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius? Lp. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai Btrm. Linus amušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam [p]Btrm. Linus pariñkt MŽ, N. | refl. tr.: Pasrenkì tik per kalnus rugius [lietingą vasarą] Strn. 10. pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinį Klk. 11. gauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliu Zt. 12. surasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident Pb. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms Srv. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu pariñko LKT210(Dkš). Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus] Klt. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė LTR(Užp). Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko A.Vien. Tu parinkta tarnauti meilei Vd. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti J. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d) Žln. Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika I.Simon. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos rš. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką J.Avyž. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu Ps. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? (rd.) LKT387(Rud). Reik tamstai pariñkti žodį [i](pagalvojus pasakyti) Pvn. Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina] Švnč.

parinktinaĩ adv.: Kožno neveš, tai veža parinktinaĩ Dkk. Buvo gerų vietų, ale parinktinaĩ Krš. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla rš. | refl. tr. Lž: Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka Slk. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę Jrb. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio Ps. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit Skp. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti Rm. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį LKT101(Kv). Bet amatą nekokį pasirinkaĩ Plng. Liga nepasirenkamà Skrd. Jin pasìrenkas darbą, ne kiekvieną dirba Jnš. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti Vd. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti rš. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai rš. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi J.Avyž. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt Jrb. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko Grv. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia V.Krėv. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą TDrV185. | Kitas labai pasìrenka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako) Vlkv. ^ Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi Plv.

pasirinktinaĩ adv.: Bus dvejos vakaruškos pasirinktinaĩ: kur norėsi, čia galėsi eit Bsg.

13. paieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras! Trgn. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr Jnšk. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)! Prn. Toks geras darbinykas reta pariñkti Grž. Parinktì, katrie moka gražiai dainuot Klt. 14. paskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniai Msn. 15. paimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o! LKKII205(Zt). ^ Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks! Plv. Kad duosiu, tai net velnias pariñks! Ds. Jau tave kvaraba pariñko Ds. Jau vieną davatką velnias pariñko Ut. Mano šeimyną velnias pariñko Str. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt! Arm. Kad tave devynios parinktų! LTR. Nerinks tokio devynios! Pg. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)! Vrnv. | refl. tr.: Pasriñko visa, mus grynus palikdė Arm. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art Arm. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžyt Vrnv. 16. Dglš, Ml, Rud, Dsn, Kls atimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko Aps. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą] Rod. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks Dv. Žemę pariñko, i būna viena Arm. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko Arm. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus Ck. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius Lp. Pariñko arklius, tai karvėm arė Knv. Parinkt kieno turtus iždan visotimės SD102. 17. pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko Eiš. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko Žrm. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko SPI115. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks! Tvr. | refl. tr.: Pasriñko pinigus Rod. 18. vesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės Aps. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai seną Zt. 19. aprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù Grv. ║ refl. pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũ Lz. 20. SD276 patvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñkt Eiš. 21. įsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ Ad. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñka Ad. 22. refl. Grg, End, Slnt nudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko Kl. Kumelė mūso pasiriñko Jdr. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko Lkv. ║ DŽ menk., juok. mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis Jdr. Senieji žmonės yr pasiriñkę Šts. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko Vvr. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko M.Valanč. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas S.Dauk.

◊ (kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliaĩ parinktì Mrc.

\ rinkti; aprinkti; paaprinkti; atrinkti; darinkti; įrinkti; išrinkti; nurinkti; panurinkti; papanurinkti; parinkti; paparinkti; padrinkti; perrinkti; pierinkti; prarinkti; pririnkti; papririnkti; razrinkti; parazsirinkti; paparazrinkti; surinkti; pasusirinkti; papasusirinkti; užrinkti